Finansinis sukčiavimas

Ar žinote, kaip atrodo sukčių auka? Iš tiesų, jų galima rasti visur: nuo studentų iki pensininkų, nuo bedarbių iki verslininkų. Sukčiai vis tobulina savo metodus, todėl labai svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo galimų grėsmių.

Sukčiavimas – tai apgaulingas ir nusikalstamas veiksmas, kuriuo siekiama pasisavinti jūsų pinigus sukuriant klaidingą įspūdį apie tai, ko iš tikrųjų nėra.

Išvengti sukčiavimo įmanoma. Visų pirma, turėtumėte gilinti savo žinias, kad netaptumėte sukčių auka, o jeigu pakliuvote į sukčių pinkles – žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.

 

Dažniausiai Lietuvoje naudojamos sukčiavimo schemos

 

INVESTICINIS SUKČIAVIMAS

Įspėjamieji investicinio sukčiavimo požymiai, kurių reikėtų saugotis:

- Neprašyti pelningi investiciniai pasiūlymai. Galite sulaukti skambučių, kuriuose siūlomos pelningos investavimo galimybės į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas arba investicijas užsienyje, nors tokių investicijų neplanavote.

- Skambučiai užsienio kalbomis. Skambučiai dažnai skambinama rusų ar kitomis kalbomis, o numeris gali prasidėti užsienio šalies kodu.

-  Asmeninis pasiūlymas (skirtas tik Jums). Sukčiai bandys sukurti jūsų, kaip potencialaus kliento, profilį ir pabrėš, kad pasiūlymas yra išskirtinis ir juo nederėtų dalytis.

- Apgaulingos investavimo svetainės. Galite būti nukreipti į svetainę, kurioje demonstruojamas nepaprastas investicijų augimas ir didžiulis pelnas, tačiau šios svetainės paprastai yra apgaulingi sukčių kūriniai.

- Bandymas patekti į jūsų kompiuterį. Sukčiai gali bandyti gauti prieigą prie jūsų kompiuterio, pavyzdžiui, paprašyti pasidalyti ekranu per „Skype“ pokalbį arba atsisiųsti programą, suteikiančią jiems nuotolinę prieigą prie jūsų kompiuterio.

- Spaudimas skolintis pinigų. Jei dvejojate ar neturite lėšų investuoti, sukčiai gali jus spausti greitai pasiskolinti, kad galėtumėte investuoti.

- Keli pervedimai. Pagrindinis sukčių tikslas - gauti kuo daugiau pervedimų į jų nurodytą sąskaitą. Atlikus vieną pavedimą, greičiausiai atsiras priežasčių, kurioms pašalinti bus prašoma dar pinigų, pvz. mokesčiai advokatams, muitai ir pan.

- Melagingi pažadai. Po pirmojo pervedimo ryšys su sukčiais gali nutrūkti, tačiau jie gali vėl su jumis susisiekti ir pažadėti grąžinti pinigus, jei atliksite papildomus pervedimus už tariamai patirtas papildomas išlaidas.

- Visiškas investicijų praradimas: Galiausiai aukos praranda visas savo „investicijas“ ir sukčiams sumokėtas papildomas sumas.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Ignoruokite neaiškius, dažnai pasikartojančius skambučius.

- Bendraukite gimtąja kalba (pvz. lietuvių) atsiliepdami į skambutį.

- Venkite kontakto su sukčiais, nes jie yra įgudę manipuliatoriai, kurie gali lengvai paveikti žmones.

- Skeptiškai vertinkite pažadus greitai ir maksimaliai uždirbti (didelio pelningumo investicijos dažnai būna rizikingiausios).

- Reikalaukite rašytinių dokumentų: užtikrinkite, kad investavimo procesas būtų įformintas raštu, o ne tik žodžiu.

- Ieškokite ekspertų patarimų, jei jums trūksta investavimo žinių (tokiu atveju geriausia kreiptis į savo srities specialistą).

- Saugokitės spaudimo viską atlikti kuo greičiau.

- Vadovaukitės kritiniu mąstymu: į investavimo galimybes žiūrėkite viską apskaičiuodami, apsvarstydami galimą riziką ir naudą.

- Nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite apie incidentą policijai, jei tapote sukčių auka. Informuokite artimus žmones, kad būtų išvengta tolimesnė žala.

 

SUKČIAVIMAS SUTEIKIANT PASKOLAS

Pagrindiniai įspėjamieji galimo sukčiavimo požymiai:

- Reklamos internete. Būkite atsargūs, jei internete ar socialiniuose tinkluose pateikiami paskolų pasiūlymai, kuriuose giriamasi „ypač geromis“ palūkanų normomis ir sąlygomis.

- Netaisyklinga kalba. Atkreipkite dėmesį į bendravimą netaisyklinga lietuvių ar kita užsienio kalba, nes tai gali reikšti galimą sukčiavimą.

- Išankstiniai mokėjimai. Jei prieš gaunant paskolą prašoma sumokėti išankstinius notaro, sutarties ar paskolos draudimo mokesčius, būkite atsargūs.

- Prašymai pateikti asmeninę informaciją. Būkite atsargūs, jei skolintojas prašo pateikti slaptus asmens duomenis, pavyzdžiui, banko duomenis, adresą, socialinio draudimo numerį arba dokumentų kopijas, nes sukčiai gali jais piktnaudžiauti.

- Užsienio banko sąskaitų pervedimai. Prašymas atlikti mokėjimą į užsienio banko sąskaitą arba fizinio asmens vardu turėtų kelti susirūpinimą.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Įvertinkite paskolų pasiūlymus ir nuspręskite, ar jie atrodo teisingi ir realūs.

- Jei įmanoma, venkite tiesioginio bendravimo su galimais sukčiais, nes bendraudami galite susidurti su kenkėjiškos programinės įrangos grėsmėmis.

- Neatlikite jokių pinigų pervedimų sukčiams. Reikalavimas atlikti pinigų pervedimą, kuriais būtų padengiami paskolos mokesčiai, prieš pateikiant paskolos dokumentus yra akivaizdus galimo sukčiavimo požymis.

- Užtikrinkite, kad visi paskolos sandoriai būtų tinkamai įforminti dokumentais ir iš anksto pasirašyti visų dalyvaujančių šalių.

- Prieš pasirašydami dokumentus, kruopščiai pasidomėkite paskolos pasiūlymą pateikusios bendrovės ar asmens informacija viešojoje erdvėje.

- Nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite apie incidentą policijai, jei tapote paskolų sukčių auka. Informuokite artimus žmones, kad būtų išvengta žalos ateityje.

 

PAVELDĖJIMO AR LABDAROS SUKČIAVIMAS

Pagrindiniai paveldėjimo ir labdaros aukojimo sukčiavimo požymiai:

- Nepažįstami laiškų ar žinučių siuntėjai. Būkite atsargūs, jei iš nepažįstamų siuntėjų gaunate el. laiškus ar žinutes socialiniuose tinkluose, kuriuose teigiama, kad iš užsienio šalies gavote palikimą ar labdarą.

- Netaisyklinga kalba. Atkreipkite dėmesį į žinutes su netaisyklinga lietuvių kalba arba kitomis užsienio kalbomis, kurios gali reikšti galimą sukčiavimą.

- Per didelės paveldimo turto sumos. Sukčiai, viliodami savo aukas, paprastai tvirtina, kad paveldėjote labai dideles sumas įvairiomis valiutomis.

- Finansiniai įsipareigojimai. Sukčiai gali reikalauti, kad „paveldėtojas“ sumokėtų įmoką tariamoms paveldėjimo išlaidoms padengti, pavyzdžiui, notaro mokesčiams ar sąskaitos atidarymo išlaidoms.

- Sukčių motyvai. Pagrindinis sukčių tikslas - gauti kuo daugiau pinigų, todėl daugybė aukų patiria didelių finansinių nuostolių, nes nauji mokesčiai ir kliūtys tariamam palikimo išmokėjimui atsiranda vėl ir vėl.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, atidžiai įvertinkite, ar paveldėjimas iš tiesų teisėtas.

- Peržvelkite parašytą tekstą, nes netaisyklinga kalba yra pagrindinis galimo sukčiavimo aptikimo būdas.

- Nereaguokite į įtartinas žinutes virtualioje erdvėje: patartina jas ignoruoti ir nebandyti susisiekti su jų siuntėju.

- Jei nuspręsite atsakyti, išlikite atsargūs, nes kitame pranešime gali būti kenkėjiškos programinės įrangos, keliančios grėsmę jūsų kompiuteriui.

- Nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite apie incidentą policijai, jei tapote paskolų sukčių auka. Informuokite artimus žmones, kad būtų išvengta tolimesnė žala.

 

ROMANTINIS SUKČIAVIMAS

Sukčiavimo susijusio su romantiniais santykiais požymiai:

- Pažintis internete. Būkite atsargūs, jei pirminis kontaktas užmezgamas socialinėse tinkluose ar pažinčių platformose.

- Netikri profiliai. Sukčiai dažnai sukuria netikras tapatybes ir gali veikti organizuotose grupėse.

- Pasitikėjimo kūrimas. Sukčiai manipuliuoja emocijomis, kad sukurtų stiprų pasitikėjimo jausmą.

- Intensyvus bendravimas. Sukčiams yra būdingas greitas ir intensyvus prieraišumo reiškimas.

- Intymaus turinio prašymas. Venkite dalytis intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie vėliau gali būti panaudoti manipuliacijoms prieš jus.

- Finansiniai prašymai. Būkite atsargūs, jei užmezgus ryšį asmuo prašo finansinės paramos.

- Asmeninės informacijos ieškojimas. Sukčiai gali bandyti iš jūsų išgauti privačią informaciją, kaip artimųjų vardai, sveikatos būklė ir pan.

- Grasinimai ir šantažas. Jei atsisakysite duoti pinigų, sukčiai gali griebtis grasinimų arba pakartotinių manipuliacijų.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Venkite dalytis asmenine informacija su netikėtai jūsų gyvenime atsiradusiais ar internete sutiktais asmenimis.

- Jei kyla įtarimų, pasidomėkite, kokią informaciją galima rasti internete apie su jumis bendraujantį asmenį.

- Saugūs bendravimo kanalai: Neįdieginėkite jokios programinės įrangos savo kompiuteriuose, taip pat neatidarinėkite įtartinų nuorodų tam, kad išvengtumėte kenkėjiškų programų diegimo į savo įrenginį.

- Jei tapote auka, nedelsdami kreipkitės į teisėsaugos institucijas.

- Jei atlikote pervedimus sukčiams, informuokite apie tai savo banką.

 

DUOMENŲ VILIOJIMAS (PHISHING)

Pagrindiniai įspėjamieji duomenų viliojimo (PHISHING) požymiai:

- Asmeninės informacijos prašymas. Sukčiai el. laiškais, SMS žinutėmis ar skambučiais prašo pateikti asmeninius duomenis tam, kad vėliau galėtų gautą informaciją panaudoti sukčiavimui.

- Skubios operacijos. Nukentėjusiųjų gali būti prašoma skubiai patvirtinti operacijas internetinėje bankininkystėje, pavyzdžiui, patvirtinti mokėjimą ar patikrinti duomenis, ir pateikti vartotojo vardus, slaptažodžius ar banko kortelės duomenis.

- Suklastotos interneto svetainės. Sukčiavimo žinutėse pateikiamos nuorodos, vedančios į svetaines, kurios yra panašias į bankų ar kitų bendrovių, naudojami panašūs logotipai, dizainas ir pan. Taip siekiama apgauti vartotojus.

- Finansinės pasekmės. Turėdami reikiamus duomenis, sukčiai gali pasisavinti pinigus esančius banko sąskaitose, taip pat gauti paskolų jūsų vardu ar panaudoti jūsų banko kortelių duomenis.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Būkite atsargūs, jei gaunate el. laiškus ar tekstinius pranešimus iš nežinomų adresų ar numerių. Patikrinkite, ar nėra rašybos ir gramatikos klaidų, kurios gali ūti vienas iš įspėjamų ženklų, kad žinutė ar laiškas yra apgaulingi.

- Neatskleiskite privačios informacijos. Bankai ir valdžios institucijos niekada neprašo slaptažodžių ar asmeninių duomenų elektroniniu paštu, trumpąja žinute ar skambučiu.

- Venkite atidaryti įtartinas žinutes, ištrinkite nežinomų siuntėjų el. laiškus ar tekstines žinutes ir neatsiliepkite į skambučius iš užsienio šalių, jeigu neatpažįstate skambinančio numerio.

- Jei nesate tikri dėl siuntėjo tikrumo, susisiekite su įmone tiesiogiai, naudodamiesi kontaktiniais duomenimis iš jos oficialios svetainės ir pasiteiraukite apie žinutės turinį.

 

SUKČIAVIMAS SUKLASTOTOMIS SĄSKAITOMIS

Šio sukčiavimo požymiai:

- Suklastotos sąskaitos faktūros. Sukčiai el. paštu siunčia netikras įvairių sumų sąskaitas faktūras.

- Nepageidaujamos prekės ir (arba) paslaugos. Gavėjai gauna sąskaitas faktūras už prekes ar paslaugas, kurių jie neužsakė ar nepirko. Sukčiai tikisi, kad prieš atlikdami mokėjimą jūs nepatikrinsite sąskaitos faktūros.

- Kelios banko sąskaitos. Sukčiai sukčiavimui vykdyti naudoja skirtingų bankų sąskaitas.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Atidžiai tikrinkite sąskaitas faktūras.

- Venkite atidaryti nežinomų siuntėjų el. laiškus, nes juose gali būti kenkėjiškų programų.

- Praneškite įmonei apie jos vardu siunčiamas suklastotas sąskaitas faktūras.

- Neatsakykite siuntėjui ir nedelsdami praneškite apie incidentą policijai. Jei sukčiui pervedėte lėšų, taip pat informuokite apie tai savo banką.

 

IBAN SUKČIAVIMAS

Pagrindiniai įspėjamieji sukčiavimo požymiai dėl apgaulingų sąskaitos duomenų:

- Įmonių ir fizinių asmenų atakos. Sukčiai pirmiausia orientuojasi į įmones, dirbančias su užsienio partneriais ir atliekančias reguliarius pervedimus, tačiau jų taikiniu gali tapti ir privatūs asmenys.

- Sukčiai įsilaužia į įmonės partnerės pašto dėžutę tam, kad surinktų informaciją arba stebėtų sąskaitų faktūrų išrašymą. Vėliau jie informuoja bendrovę apie pasikeitusius partnerio banko sąskaitos duomenis ir pateikia apgaulingą „sąskaitą faktūrą“ su sukčiaus einamosios sąskaitos numeriu.

- Išankstinės sąskaitos faktūros. Kai kuriais atvejais sukčiai pateikia sąskaitas faktūras už paslaugas ar produktus neinformuodami apie pasikeitusius duomenis.

- Apsimetinėjimo taktika. Sukčiai gali naudotis privačių įmonių paslaugomis arba net apsimesti valdžios institucijomis, kad įvykdytų sukčiavimą.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Visada kelis kartus patikrinkite mokėjimo prašymuose nurodytą tarptautinės banko sąskaitos numerį (IBAN).

- Jei telefonu ar el. paštu gaunate informaciją apie mokėjimo duomenų pakeitimus, skeptiškai vertinkite skambinantįjį / siuntėją. Užduokite konkrečių klausimų ir palyginkite el. laiško struktūrą ir turinį su ankstesniu bendravimu.

- Jei pasikeitė mokėjimo duomenys, prieš atlikdami mokėjimus, tiesiogiai susisiekite su verslo partneriu ir patvirtinkite atnaujintą informaciją.

- Jei įtariate sukčiavimą, nedelsdami informuokite vadovybę, verslo partnerį, susijusį banką ir praneškite apie incidentą policijai.

 

SUKČIAVIMAS APSIMETANT ĮMONĖS VADOVU

Pagrindiniai sukčiavimo požymiai:

- Išsamus informacijos rinkimas. Sukčiai intensyviai tiria tikslinę įmonę, dažnai rinkdami informaciją iš interneto platformų, tokių kaip „LinkedIn“, „Facebook“, „Twitter“ ir kitų įmonių svetainių tam, kad vėliau ši informacija būtų panaudota sukčiavimui.

- Suklastoti el. pašto adresai. Sukčiai gali siųsti el. laiškus iš tikrųjų vadovų el. pašto adresų ir paaiškinti rašybos klaidas, teigdami, kad laiškas buvo išsiųstas telefonu.

- Teiginiai apie skubumą ir konfidencialumą. Sukčiai spaudžia potencialias aukas nedelsiant atlikti pervedimus, pabrėždami konfidencialumą ir skubumą.

- Ne ES bankiniai pervedimai. Nukentėjusiųjų dažnai prašoma atlikti mokėjimus į bankus, esančius už Europos Sąjungos ribų. Taip pat gali būti prašoma pateikti sutartis, banko duomenis, įmonės vidaus informaciją ir slaptažodžius.

- Tikslinė kelių departamentų veikla. Sukčiai gali kreiptis į įvairių skyrių darbuotojus, kad išgautų konfidencialią informaciją.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Atidžiai analizuokite elektroninius laiškus.

- Būkite atsargūs dėl staigių procesų pokyčių: apie teisėtus pakeitimus paprastai iš anksto pranešama visoms susijusioms šalims.

- Atsargiai elkitės su el. laiškų priedais, ypač sąskaitomis faktūromis, ir patikrinkite, ar juose nėra netikslumų. Įsitikinkite, kad el. laiške nėra kenkėjiškų programų.

- Jei įtariate sukčiavimą, informuokite savo vadovą ir praneškite apie incidentą policijai. Jei sukčiui pervedėte lėšų, praneškite ir savo bankui.

 

SUKČIAVIMAS PRISIDENGIANT LOTERIJOMIS

Pagrindiniai tokio sukčiavimo požymiai:

- Loterijos internetinėje ir socialinėje žiniasklaidoje. Tokie sukčiavimai dažniausiai vyksta internete ir socialinės žiniasklaidos platformose.

- Apsimetinėjimas žinomomis bendrovėmis. Sukčiai gali naudoti žinomos įmonės pavadinimą arba panašiai skambantį pavadinimą, kad sukurtų teisėtumo iliuziją. Pavyzdžiui, jie gali apsimesti garsia telekomunikacijų bendrove, siūlančia brangius prizus.

- Melagingi teiginiai apie prizus. Sukčiai aukoms siunčia žinutes arba el. laiškus melagingai teigdami, kad jos laimėjo prizą, nors niekada nedalyvavo jokiame žaidime.

- Asmeninių duomenų ir mokėjimų prašymas. Paspaudus apgaulingą skelbimą, aukų prašoma pateikti asmeninę informaciją, atlikti mokėjimus arba pateikti banko sąskaitos ir kortelės duomenis.

Patarimai, kaip apsisaugoti:

- Būkite labai atsargūs, jei pranešimuose teigiama, kad ką nors laimėjote. Venkite spausti nuorodas tokiose žinutėse.

- Niekada neatskleiskite slaptos informacijos, pavyzdžiui, banko sąskaitos numerio, banko kortelės duomenų, asmens kodo, gimimo datos ar adreso. Taip pat venkite atlikti pinigų pervedimus, jei to prašoma; tikėtina, kad tokios žinutės yra siunčiamos sukčių.

- Saugokitės kenkėjiškų programų, kurios gali duoti sukčiams prieigą prie jūsų įrenginių.

- Praneškite apie incidentus: Jei susidūrėte su sukčiavimu loterijoje, praneškite apie tai policijai. Jei sukčiui atlikote kokius nors pervedimus, praneškite ir savo bankui.

Ką dar svarbu žinoti?

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsidėmėti dėl sukčiavimo telefonu:

- Skambučio metu banko ar kitos įstaigos darbuotojai niekada neprašys klientų imtis greitų veiksmų, neprašys nurodyti viso banko kortelės numerio, interneto banko, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų, taip pat neprašys klientų atsisiųsti programinės įrangos.

- Banko darbuotojai nesikreips į klientus per žinučių siuntimo programas, tokias kaip „WhatsApp“ ar „Viber“.

- Teisėti banko darbuotojai visada kalbės lietuviškai ir turės galimybę sužinoti visą kliento vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.

- Kai klientai skambins į banką, jų bus prašoma patvirtinti savo tapatybę tinkamu asmens tapatybės nustatymo būdu.

- Iškilus būtinybei, banko darbuotojai gali užblokuoti banko kortelę, sustabdyti operacijas arba imtis reikiamų veiksmų nereikalaudami kliento PIN kodo ar kitos informacijos.

 

Apsipirkimas internetu: ką svarbu žinoti?

Apsipirkdami internetu atsižvelkite į šiuos dalykus:

- Būkite atsargūs jeigu matote neįprastai mažas kainas ir „išskirtinius“ pasiūlymus, nes netikros el. parduotuvės dažnai taiko tokią taktiką.

- Patikrinkite el. parduotuvės patikimumą patikrinę kitų pirkėjų atsiliepimus įvairiuose šaltiniuose.

- Saugokitės apgaulingų el. parduotuvių, kurios savo išvaizda imituoja patikimas įmones.

- Atkreipkite dėmesį į elektroninės parduotuvės techninius duomenis, įsitikinkite, kad nuoroda yra be klaidų ir joje nėra įtartinų ženklų ar simbolių.

- Nuorodos pradžioje ieškokite „https:“, nurodančio saugų ryšį tam, kad apsaugotumėte savo duomenis.

- Patikrinkite, ar elektroninės parduotuvės svetainėje yra tiesioginiai prekybininko kontaktiniai duomenys tam, kad prireikus galėtumėte susisiekti.

 

Labai svarbu užkirsti kelią sukčiavimui, todėl pateikiame keletą svarbiausių patarimų, kaip išvengti tapimo sukčių auka:

- Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, būkite atsargūs ir neskubėkite pasinaudoti neįtikėtinai gerais pasiūlymais.

- Visada patikrinkite asmenų ir įmonių informaciją ir susilaikykite nuo bendravimo su sukčiais. Venkite bendrauti su nepažįstamais asmenimis, kurie su jumis susisiekė internete.

- Susilaikykite nuo paskolų ėmimo investiciniais tikslais.

- Siekdami padidinti saugumą, naudokite daugiafaktorinį autentifikavimą ir apsaugokite savo įrenginius nuo kenkėjiškų programų.

- Venkite naudoti tą patį slaptažodį keliose platformose. Reguliariai keiskite slaptažodžius ir nenaudokite lengvai atspėjamų slaptažodžių.

- Niekada nesidalykite privačiam naudojimui skirta asmenine informacija, pavyzdžiui, „Smart-ID“ kodais, „Mobile-ID“ kodais, naudotojo vardais ir slaptažodžiais.

 

Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?

Jei tapote sukčiavimo auka ir įtariate, kad buvo netekinti jūsų interneto banko duomenys arba buvo atlikti neteisėti pervedimai naudojantis jūsų banko sąskaita, nedelsdami imkitės veiksmų. Nedelsdami susisiekite su savo banku ir praneškite apie problemą. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė, kad bus sumažinta galima žala.

 

Kodėl turėtumėte mums pranešti kuo greičiau?

Laiku pranešti yra labai svarbu, nes tai leidžia mums imtis skubių veiksmų, kad apsaugotume jus ir jūsų lėšas. Kuo greičiau mums pranešę, galėsime užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui jūsų einamąja sąskaita, greitai atšaukti arba užginčyti neautorizuotus pervedimus ar kortelių operacijas ir kruopščiai užfiksuoti incidentą tolesniam tyrimui. Jūsų skubus pranešimas suteikia mums galimybę apsaugoti jūsų sąskaitą ir imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintume jūsų finansinę gerovę.

 

Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?

  • Trumpai aprašykite, kas ir kada įvyko.
  • Atidžiai peržiūrėkite savo sąskaitos išrašą ir nedelsdami praneškite apie bet kokias neautorizuotas operacijas.
  • Paminėkite bet kokią asmeninę informaciją, kurią galėjote atskleisti, pavyzdžiui, vartotojo vardus, interneto banko duomenis, identifikavimo įrenginių kodus arba informaciją apie savo dokumentus.
  • Praneškite mums, ar atsisiuntėte kokias nors programas, kaip prašė sukčiai, ir nurodykite programos pavadinimą.

Prisijunk prie Paskolų klubo

Tai nieko nekainuoja

Registruotis