Naujienos

Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ EBITDA išaugo 3,5 karto

Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ EBITDA išaugo 3,5 karto

Didžiausios Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ pelningumo rodiklis EBITDA išaugo 3,5 karto. EBITDA nuo -424 tūkst. EUR 2017 m. pirmojo pusmečio pabaigoje buvo pagerinta iki -123 tūkst. EUR 2018 m. pirmojo pusmečio pabaigoje.

Per „Paskolų klubą“ pirmąjį šių metų pusmetį išduota 49 proc. visų tarpusavio skolinimo rinkos paskolų, t.y. 6,16 mln. EUR. Tuo tarpu per visus 2017 metus per „Paskolų klubą“ suteikta 8,94 mln. EUR paskolų. Tikimasi, kad iki 2018 m. pabaigos per „Paskolų klubą“ bus suteikta 14 mln. EUR vartojimo paskolų. Metų pabaigoje arba pirmąjį 2019 m. ketvirtį „Paskolų klubas“ ketina įgyvendinti ir viešą akcijų emisiją (IPO).

„Paskolų klubo“ valdybos pirmininko Evaldo Remeikio teigimu, tokį spartų platformos augimą lėmė kelios priežastys: „Viena vertus, vis daugiau Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima per tarpusavio skolinimosi platformas, o „Paskolų klubo“ atveju klientai vertina galimybę skolintis be sutarties sudarymo ir kitų išankstinių mokesčių bei patiems nusistatyti paskolos palūkanas. Kita vertus, sparčiai auga užsienio ir stambių investuotojų skaičius: 150 investuotojų turi didesnius nei 15 tūkst. EUR portfelius, o 10 jų yra investavę daugiau nei po 100 tūkst. EUR“, – pasakoja E. Remeikis. Šiuo metu „Paskolų kube“, neskaitant Lietuvos, aktyviausiai investuoja Olandijos, Vokietijos ir Latvijos gyventojai, o didžiausi investicijų portfeliai priklauso Prancūzijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos investuotojams.

Pirmąjį metų pusmetį „Paskolų klubas“ padidino įstatinį kapitalą 330 tūkst. eurų, dabar akcininkų investicijos į įmonę siekia 2,88 mln. EUR. „Mes ir toliau laikomės strateginių savo tikslų – dar labiau stiprinti „Paskolų klubo“ pozicijas Lietuvos rinkoje, kuriant tvarų ir finansiškai stabilų verslo modelį. Todėl įstatinio kapitalo didinimas vykdomas ne tik paslaugų plėtrai, bet ir siekiant garantijų investuotojams, kad bendrovės veikla nesustos atėjus pirmajam ekonominiam sukrėtimui. Pirmąjį pusmetį, siekdami šių tikslų, vieni pirmųjų Europoje parengėme  krizinio veiklos scenarijaus modelį, kuris parodė, kad, atėjus ekonomikos nuosmukiui, „Paskolų klubas“ generuotų teigiamą pinigų srautą ir be papildomų investicijų veiktų mažiausiai dvejus metus“, – sako E. Remeikis. Tai būtų pasiekta dėl tarpininkavimo mokesčio ateities pajamų, kurių platforma jau yra sukaupusi kone 2 mln. EUR, neskaitant pačios platformos investicinio portfelio.  

Tarpusavio skolinimo platformų duomenimis, pirmąjį 2018 m. pusmetį Lietuvos tarpusavio skolinimo rinka, skaičiuojant paskolų išdavimo apimtis, sudarė 12,8 mln. EUR. Apskritai, lyginant su 2017 m. pirmuoju pusmečiu, šiemet Lietuvos tarpusavio skolinimo rinka augo 65,6 proc. Anot E. Remeikio, lyginant su užsienio šalimis, Lietuvos tarpusavio skolinimo rinka yra išties pažengusi į priekį – neskaitant Didžiosios Britanijos, daugelyje Europos šalių tarpusavio skolinimo platformos dar tik kuriasi ir tai iš dalies yra reguliacinės aplinkos nebuvimo ar jos netobulumo rezultatas. Būtent palankūs Lietuvos įstatymai tarpusavio skolinimo veiklai ir prioritetas fintech sričiai leidžia šalyje veikiančioms įmonėms sėkmingai augti ir kurtis naujoms. „Visgi užsienio šalys taip pat turi savo pliusų, kuriuos Lietuva, tikimės, jau greitu metu perims. Tarp tokių pavyzdžių galėtų būti leidimas per platformas į vartojimo paskolas investuoti juridiniams asmenims: tai, kad šios galimybės Lietuvoje nėra ne dėl platformų, bet dėl šalies politikos, tenka ilgai ir nuobodžiai aiškinti fondams, įmonėms ir užsienio investuotojams, kurie su tokia situacija nėra susidūrę. Mokestinių klausimų netobulumas taip pat kliudo ne tik tarpusavio skolinimui, bet ir sutelktiniam finansavimui. Tarkime, Didžioji Britanija, Estija ar Latvija jau yra sukūrusios investicinių sąskaitų gyventojams mechanizmą, o Lietuva čia dar atsilieka“, – sako „Paskolų klubo“ valdybos pirmininkas.

Nors technologiškai dar nespėjusios tiek išsivystyti kiek Lietuvoje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos, kitose Europos šalyse įsikūrusios tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos veiklos plėtrai kaip išorinį kapitalo pritraukimo šaltinį neretai naudoja IPO (pirminio viešo akcijų siūlymo) būdą. Šiais metais IPO metu akcijas sėkmingai išplatino portugalų sutelktinio finansavimo  platforma „Raize“, įvertinta 10 mln. EUR, akcijas platinti ruošiasi Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „Funding Circle“, kurios preliminarus vertinimas siekia apie 1,12 mlrd. EUR.

„Paskolų klubas“ – vienintelė Lietuvos tarpusavio skolinimo platforma, turinti neribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, leidžiančią veiklą vykdyti visose Europos Sąjungos šalyse. Dar vienas platformos privalumas – investuotojams suteikiama galimybė investuoti mažesne rizika pasinaudojant Užtikrinimo fondu ir „blogų“ investicijų supirkimo (angl. buyback) paslauga. Kaip įprasta užsienyje veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose, „Paskolų klubas“ neatskleidžia investuotojo ir paskolos gavėjo duomenų, o savo nariams užtikrina mokėjimus realiu laiku. Iš viso platformoje išduota beveik 19 mln. EUR paskolų, į kurias investuotojai investavo vidutiniškai už 18 proc. palūkanas.

Paskelbta:
2018-08-07
Šaltinis:
Pasidalinkite:
Panašios naujienos