M. Laurinaitis. Kodėl Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimas

Prieš pusantrų metų Lietuvoje gimė nauja finansinė paslauga – tarpusavio skolinimo platformos, kuriose žmonės skolina žmonėms.

Tuo tarpu užsienyje šiomis paslaugomis galima naudotis kone dešimtmetį, pirmiausia šios paslaugos vystėsi JAV ir Didžiojoje Britanijoje, o iš Baltijos šalių pirmieji buvo estai, šią paslaugą pasiūlę dar 2009 metais. Daugelis ekonomistų neabejoja, kad dalinimosi ekonomika, kurios žymiausi atstovai yra „Uber“ ir „Airbnb“, yra ateitis, todėl panašiu principu veikiančioms inovatyvioms finansinėms paslaugoms taip pat pranašaujama sėkmė.

Teisinė aplinka

Pagrindinė priežastis, kodėl šios inovatyvios finansinės paslaugos sunkiai skynėsi kelią Lietuvoje – nesureguliuota teisinė aplinka.
Šiuo metu tik viena Lietuvoje veikianti tarpusavio skolinimo platforma turi šalyje galiojančią elektroninių pinigų veiklos licenciją. Veiklos skaidrumas ir atvirumas bei žmonių pasitikėjimas nauja paslauga, daugiausia priklauso būtent nuo tinkamo teisinio reguliavimo. Tarpusavio skolinimo platformos jau dabar teikia patrauklius pasiūlymus investuotojams ir paskolų gavėjams. Ateityje, didėjant konkurencijai ir atsirandant dar daugiau tokias paslaugas siūlančių įmonių, klientai galės dar labiau „išlošti“. Tačiau jei teisine prasme ši sritis liks „pilkoji zona“, klientai ir pats verslas gali nukentėti. Todėl klientai rinksis tik skaidriai dirbančias tarpusavio skolinimo platformas, kurių veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Galimybė efektyviai įdarbinti pinigus

Kiekvienas bent kiek išmanantis finansų sritį, pritars, kad piniginės lėšos turi judėti. Dabartinės galimybės įdarbinti pinigus, naudojantis tradicinėmis kredito įstaigų siūlomomis paslaugomis, yra visai menkos, o tokių įstaigų apetitas nemažėja. Taigi tarpusavio skolinimo paslauga tik padidina konkurenciją tarp finansų įstaigų, o laimi klientas, kuris turi daugiau pasirinkimų investuoti savo santaupas. Pagrindinis patarimas norintiems sėkmingai įdarbinti savo pinigus, naudojant šias žmogaus žmogui teikiamas paslaugas, – išskaidyti investuojamas sumas, pasinaudoti tarpusavio skolinimo platformų siūlomais užtikrinimo fondais ir taip sumažinti potencialią riziką.

Kodėl žmonės skolinasi tarpusavio skolinimo platformose

Tarpusavio skolinimo paslauga tampa alternatyva bankams ieškant finansavimo savo gyvenimo projektams, pavyzdžiui, būsto remontui, studijoms, verslo pradžiai. Skolinantis tradicinėse finansinėse įstaigose dažnai užsitęsia sudėtingi procesai, neįsiklausoma į individualius kliento poreikius, retai taikoma asmeninė rinkodara. Tarpusavio skolinimo platformų siūlomos paslaugos suteikia galimybę klientui pačiam pasirinkti palūkanas ir laikotarpį, per kurį jis grąžins paskolą. Atsižvelgdami į šią dalinimosi ekonomikos naujovę bankai taip pat turės reaguoti ir tapti lankstesniais mažų paskolų rinkoje.

Bendri tarpusavio skolinimo platformų pranašumai

Tarp pagrindinių tarpusavio skolinimo pranašumų galima išskirti greitį, deramą privatumo apsaugą, palūkanų ir laiko trukmės paskolų grąžinimui pasirinkimą. Svarbu ir tai, kad tarpusavio skolinimo platformos, kaip ir tradicinės kredito įstaigos, kruopščiai tikrina paskolos gavėjų finansinius įsipareigojimus bei mokumą, tad norintys šiose platformose pasiskolinti ar investuoti gali jaustis saugūs dėl savo finansinių sprendimų.

Artimiausios ateities perspektyvos

Prognozuojama, kad ateityje tarpusavio skolinimo paslaugomis ims aktyviai naudotis ir Lietuvos įmonės. Lietuvos bankas dažnai akcentuoja, kad svarbu skatinti įvairias verslo finansavimo priemones ir tai būtina daryti kuo greičiau. Šiuo metu nesant realiai konkurencinei aplinkai dėl verslo kreditavimo, vien žodžiais verslo plėtros skatinti nepavyks. Taigi tarpusavio skolinimo įmonėms, ėmus teikti šias paslaugas, bus sudarytos palankesnės verslo finansavimo galimybės Lietuvoje. Kas ateityje formuos tarpusavio skolinimo sektorių ir kokia ateitis laukia šias paslaugas teikiančių įmonių, priklausys nuo klientų – tiek besiskolinančių, tiek investuojančių – požiūrio. Vieniems patinka investuoti į vertybinius popierius, kitiems trūksta supratimo, ką daryti su „laisvais“ pinigais, vieni linkę rinktis tik bankų paslaugas, kitiems dar trūksta IT raštingumo. Tad naujų paslaugų plėtra priklausys nuo bendro gyventojų finansinio ir informacinių technologijų raštingumo bei Lietuvos banko sprendimų. Tarpusavio skolinimo sistemos pasiūlo aiškų ir paprastą būdą įdarbinti pinigus. Jei nebus išorinių kliūčių (pirmiausiai – teisinių trukdžių), šios paslaugos populiarumas nuosekliai augs, kaip kad nutiko kitose šalyse.