Patvirtinta 2019-03-20 d.  „NEO Finance“, AB administracijos vadovės įsakymu Nr. IS2019-03/7
 
 

Tarpusavio skolinimo platformos „NEO Finance“, AB veiklos tęstinumo planas

Bendrosios nuostatos

1. Šis Tarpusavio skolinimo platformos „NEO Finance“, AB veiklos tęstinumo planas (toliau – Planas) nustato „NEO Finance“, AB, įmonės kodas 303225546, buveinė Verkių 25C-1, Vilnius, duomenys apie bendrovę saugomi ir kaupiami VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, kuri veikia kaip Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, taikomas priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad TSPO veikla būtų vykdoma nuolat ir nenutrūkstamai, taip pat užtikrinančias sklandų vartojimo kredito sutarčių administravimą ir nepertraukiamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą nenumatytų aplinkybių atvejais.
2. Plane vartojamos sąvokos ir sutrumpinimai:
2.1. ABĮ – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
2.2. Akcininkas – UAB „ERA Capital“, įmonės kodas 300638657, buveinė Polocko g. 17-168, Vilnius, kuriai priklauso pagrindinis Bendrovės akcijų paketas. 
2.3. Bendrovė - „NEO Finance“, AB, įmonės kodas 303225546, buveinė Verkių 25C-1, Vilnius, duomenys apie bendrovę saugomi ir kaupiami VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, kuri veikia kaip Tarpusavio skolinimo platformos operatorius.
2.4. Licencija – elektroninių pinigų įstaigos licencija, kurią Lietuvos bankas Bendrovei suteikė 2017 m. sausio 05 d, arba kita šią licenciją apimanti licencija, jeigu ji bus suteikta Bendrovei.
2.5. Klientas – Paskolos davėjas arba VKG. Paskolos davėjas ir VGK kartu yra vadinami Klientais.
2.6. Paskolos davėjas – fizinis asmuo, skolinantis per Sistemą, kaip tai apibrėžia VKĮ.
2.7. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas. 
2.8. Serveriai – [KONFIDENCIALU], kuriai Bendrovė yra perdavusi savo veiklos funkciją – serverių priežiūrą, priklausantys serveriai, kuriuose yra saugoma visa Sistema ir informacija joje. Šis duomenų centras atitinka Tier 3 kategoriją bei yra sertifikuotas „Tier III Design“ ir „Tier III Facility“ sertifikatais.
2.9. Sistema – Bendrovės valdoma internetinė sistema, kurioje yra saugomi ir kaupiami visi duomenys, susiję su Bendrovės vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla bei tarpusavio skolinimo operatoriaus veikla. Bendrovės klientams Sistema pasiekiama internete adresu www.paskoluklubas.lt ir www.neofinance.com.
2.10. TSPO – tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kaip tai apibrėžia VKĮ.
2.11. VK – vartojimo kreditas, kaip jis apibrėžiamas VKĮ.
2.12. VKG – vartojimo kredito gavėjas, suteikiamas per Sistemą, kaip jis apibrėžiamas VKĮ.
2.13. VKĮ - Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas.
2.14. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.
3. Visos sąvokos, Plane vartojamos vienaskaita, priklausomai nuo konteksto gali būti suprantamos ir kaip naudojamos daugiskaita, ir atvirkščiai.

Veiklos rizikos

4. Planas yra taikomas siekti išvengti ir valdyti žemiau nurodytas rizikas Bendrovės veikloje bei nustatantis priemones ir procedūras tuo atveju, jei Bendrovė susiduria su konkrečios rizikos sukeltais padariniais. Bendrovėje savo veikloje susiduria su šiomis rizikomis:
4.1. Operacinė rizika – tai rizika patirti nuostolių dėl netinkamų arba neįgyvendintų Bendrovės vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba dėl išorės įvykių įtakos. Pagrindiniai operacinės rizikos šaltiniai: informacinės sistemos (techninės ir programinės įrangos, telekomunikacinių sistemų sutrikimai ir kt.); žmogaus įtaka (Bendrovės darbuotojų ir ne Bendrovės darbuotojų neteisėti veiksmai); darbo sąlygos (saugių darbo sąlygų pažeidimas ir kt.); klaidos (neteisingų duomenų įvedimas, netinkami teisiniai dokumentai ir kt.).
4.2. Virtualių duomenų netekimo rizika – tai rizika, kad Sistemoje saugomi duomenys bus prarasti ar kitaip paveikti, kad nebebūtų galima jų atkurti.
4.3. Fizinio pavojaus rizika – tai rizika, kad Bendrovės arba trečiųjų šalių, kuriems Bendrovė yra perdavusi vykdyti savo funkcijas, turtui bus padaryta fizinė žala (sužalojant, sunaikinant arba pagrobiant turtą), ir dėl to Bendrovės veikla bus sutrikdyta.
4.4. Likvidumo rizika - tai rizika, kad Bendrovė nesugebės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų, pasireiškianti laikinu arba nuolatiniu Bendrovės nemokumu ir kraštutiniu atveju – bankroto bylos Bendrovei iškėlimu.
4.5. Valdymo rizika – tai rizika, kad dėl netinkamo Bendrovės ar atskirų jos vykdomų projektų valdymo Bendrovei ar tretiesiems asmenims bus padaryta žala.
4.6. Reputacijos rizika - tai rizika, galinti neigiamai paveikti Bendrovės pajamas ir kapitalą dėl nepalankios nuomonės apie Bendrovės reputaciją, kurią susidaro klientai, sandorio šalys, investuotojai.
4.7. Licencijų netekimo rizika – tai rizika, kad Bendrovė neteks elektroninių pinigų įstaigos licencijos, suteikiančios teisę verstis elektroninių pinigų įstaigos veikla,  , arba bus išbraukta  iš viešojo vartojimo kredito davėjų ir viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašų, suteikiančių teises .verstis TSPO ir vartojimo kreditų teikimo veiklomis – ir dėl to Bendrovė nebegalės tinkamai administruoti sudarytų VK sutarčių ir Klientų mokėjimų pagal šias sutartis.
4.8. Strateginė rizika - tai rizika, kylanti dėl išorės ir vidaus aplinkos veiksnių, galinčių turėti neigiamą įtaką įgyvendinant Bendrovės tikslus, veiklos nuoseklumui ir tęstinumui dėl klaidingo vertinimo arba jo nebuvimo.
4.9. Kreditingumo vertinimo rizika – tai rizika, kad Bendrovė netinkamai įvertins VKG kreditingumą, ir dėl tokio vertinimo VKG laiku nevykdys įsipareigojimų pagal sudarytas VK sutartis, taigi Bendrovė numatytu laiku negaus numatytų  pajamų (arba apskritai negaus pajamų) iš komisinių mokesčių.

Veiklos rizikų valdymo būdai

5. Ši plano dalis nustato procesus, priemones ir procedūras, kurio taikomos siekiant išvengti arba minimizuoti Plano 4.1 – 4.9 punktuose nurodytų rizikų pasireiškimą Bendrovės veikloje.
6. Operacinė rizika yra valdoma šiais būdais:
6.1. Parengiant ir su Priežiūros institucija suderinant Bendrovės vidaus kontrolės ir operacinės rizikos valdymo taisykles bei aprašus (Bendrovė atliko tai prieš gaudama Licenciją);
6.2. Sistema yra suprogramuota ir veikianti taip, kad Sistema besinaudojantis darbuotojas negalėtų atlikti tyčinių ar netyčinių apgaulės veiksmų, pavyzdžiui, sukurti fiktyvių Klientų, sudaryti fiktyvių VK sutarčių ir panašiai. Informacinės sistemos aprašas yra pateiktas Priežiūros institucijai siekiant gauti Licenciją;
6.3. Užtikrinant, kad Sistema ir kita Bendrovės veikloje naudojama programinė bei tinklo ir ryšio įranga yra apsaugota nuo programinių virusų, kibernetinių atakų bei kitų nefizinių žalos šaltinių;
6.4. Užtikrinant, kad elektros energijos laikinas nepasiekiamumas nesukeltų žalos Plano 6.3 punkte nurodytiems įrenginiams, įrangai ir Serveriams dėl naudojamų apsaugos priemonių (naudojami papildomi nenutrūkstamo maitinimo šaltiniai); 
6.5. Sudarant sutartį su trečiaisiais asmenimis, kurių veikla yra darbo saugos įmonėse užtikrinimas, kurioje numatyta, kad trečioji šalis parengs tinkamas vidaus taisykles ir procedūras, kad nebūtų pažeisti tinkamų ir saugių darbo sąlygų reikalavimai ir užtikrinama tinkama ir saugi darbo aplinka;
6.6. Su visais Bendrovės darbuotojais pasirašant visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuriose numatyta neribota kiekvieno Bendrovės darbuotojo materialinė atsakomybė už jo tyčiniais ar netyčiniais veiksmais sukeltą žalą Bendrovei;
6.7. Visos naudojantis Sistema sudarytos sutartys yra saugomos Sistemoje, o ne fiziniu pavidalu, ir joms taikomas 10 metų saugojimo senaties terminas, skaičiuojant nuo sutarties visiško įvykdymo dienos;
6.8. Vidaus audito metu, kuris nuo 2016 m. atliekamas vieną kartą per finansinius metus, atnaujinant operacinės rizikos valdymą nustatančių taisyklių redakcijas bei patikrinant ir patobulinant Bendrovėje veikiančius operacinę riziką valdančius procesus.
6.9. Paskiriant duomenų apsaugos pareigūną, kuris atsakingas už asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
7. Virtualių duomenų netekimo rizika eliminuojama šiais būdais:
7.1. Darant visų Sistemos duomenų kopijas:
7.1.1. Kiekvieną kalendorinę dieną yra daroma visos Sistemos duomenų kopija; 
7.1.2. Kiekvieną kalendorinę dieną yra daroma visos Sistemos duomenų pasikeitimų kopija ;
7.1.3. Kas trisdešimt kalendorinių dienų yra daroma visos Sistemos papildoma duomenų kopija.
7.2. Visos Sistemos duomenų kopijos yra saugomos nuo pagrindinių Serverių nutolusiuose serveriuose, [KONFIDENCIALU].
7.3. Kiekvieną dieną Bendrovė duomenis apie visas naudojantis Sistema sudarytas VK sutartis su detalia informacija apie jų vykdymą perduoda UAB „Creditinfo Lietuva“, administruojančiai jungtinę skolininkų ir finansinių įsipareigojimų duomenų rinkmeną. Tai užtikrina, kad duomenys apie per Sistemą sudarytas ir vykdomas VK sutartis yra saugomi ir patikimos trečiosios šalies.
8. Fizinio pavojaus rizika yra valdoma šiais būdais:
8.1. Bendrovės biuras yra saugiame biurų pastate, kuriame dirba apsaugos darbuotojai, yra įvesta ir veikianti signalizacija, tinkamai veikianti priešgaisrinė sistema;
8.2. Visus Bendrovės Sistemos duomenis saugant nutolusiuose Serveriuose, kaip tai nurodyta Plano 7.2 punkte.
9. Likvidumo rizika yra valdoma šiais būdais:
9.1. Bendrovė, turėdama Licenciją, yra atskaitinga Priežiūros institucijai ir teisės aktų nustatyta tvarka nuolatos teikia duomenis apie Bendrovės finansinę būklę (likvidumą) Priežiūros institucijai, kas užtikrina tinkamą Bendrovės išorės priežiūrą;
9.2. Bendrovė su Akcininku yra sudariusi Susitarimą dėl veiklos finansavimo, kuris yra pateiktas Priežiūros institucijai, kurio pagrindu Akcininkas įsipareigoja finansuoti Bendrovę esant poreikiui. Pagal šį susitarimą, šio susitarimo nuostatos taikomos ir naujojo akcininko atžvilgiu tuo atveju, jei dalį ir visas Akcininko akcijų perimtų kitas asmuo.
9.3. Bendrovės pasirinktas veiklos modelis atitinka VKĮ keliamą reikalavimą, jog ne mažiau kaip 75 procentai VKG Bendrovei mokamo tarpininkavimo mokesčio turi būti skaičiuojama tik nuo VKG faktiškai sumokėtų mėnesinių įmokų, kadangi visa VKG bendrovei mokama tarpininkavimo mokesčio suma skaičiuojama tik nuo VKG faktiškai sumokėtų mėnesinių įmokų.  Tai užtikrina įplaukų srautą visam išduotų vartojimo kreditų gyvavimo ciklo laikotarpiui1.
10. Valdymo rizika yra valdoma šiais būdais:
10.1. Bendrovės įstatuose numatyta tripakopė valdymo sistema. Veikia šie valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, administracijos vadovas. Taip pat veikia priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bet kuriam vienam iš valdymo organų neatliekant jam teisės aktais bei Bendrovės įstatais priskirtų funkcijų, šios funkcijos atlikimą gali perimti kitas organas. Jei atitinkamos funkcijos perėmimas nėra leidžiamas teisės aktų, stebėtojų taryba apie tai informuojama ir teikia pasiūlymą visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tokia valdymo sistema užtikrina, kad visos teisės aktų nustatytos funkcijos būtų atliekamos tinkamai ir laiku.
10.2. Bendrovės stebėtojų taryba susideda iš nepriklausomų kvalifikuotų ir tinkamą reputaciją turinčių narių, kas lemia efektyvų šio organo veikimą ir nepriklausomumą. 
10.3. Bendrovės valdymo organų narių, išskyrus akcininkus, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso iki 10 proc. Bendrovės akcijų, kandidatūros iš anksto (prieš šiuos asmenis paskiriant į atitinkamas pareigas) yra patvirtinamos Priežiūros institucijos.
11. Reputacijos rizika yra valdoma šiais būdais:
11.1. Užtikrinant tinkamą Bendrovės valdymą, kaip tai numatyta Plano 10 straipsnyje ir jo punktuose;
11.2. Bendradarbiaujant kuriant ir valdant Bendrovės reputaciją su išorės konsultantais.
12. Licencijų netekimo rizika yra valdoma šiais būdais:
12.1. Bendrovės veikla yra prižiūrima Priežiūros institucijos, kas užtikrina savalaikį galimų veiklos neatitikimų teisės aktams pastebėjimą bei užkerta kelią tolimesniems pažeidimams2;
12.2. Užtikrinant tinkamą Bendrovės valdymą, kaip tai nustatyta Plano 10 straipsnyje ir jo punktuose. 
13. Strateginė rizika  yra valdoma vykdant veiklą internetinėje erdvėje, saugant Sistemos duomenis Serveriuose ir nutolusiuose serveriuose, ir tokiu būdu galint bet kuriuo metu be didesnės žalos Bendrovei ir trečiosioms šalims perkelti veiklą į kitą vietą.
14. Kreditingumo vertinimo rizika yra minimizuojama šiais būdais:
14.1. VKG kreditingumas vertinamas pagal su Priežiūros institucija suderintas Bendrovės direktorės patvirtintas Bendrovės Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisykles, kurios yra parengtos pagal VKĮ ir Lietuvos banko valdybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 03-12 „Dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. Bendrovė papildomai naudoja savo pačios sukurtą kreditingumo reitingą, kurį priskiria kiekvienam VKG vertindama jo kreditingumą, ir taip dar labiau sumažina kreditingumo vertinimo riziką;
14.2. Sistema yra sukurta taip, kad nebūtų galimybės tyčia ar netyčia sudaryti VK sutartį su VKG, kuris neatitinka aukščiau aprašytų kreditingumo vertinimo kriterijų.
15. Bendrovė, būdama finansų įstaiga, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams atlieka išorės auditą, o finansinių metų eigoje atlieka vidaus auditą, kurių metu auditoriai išsamiai nustato ir įvertina visas Bendrovės veikloje kylančias rizikas ir padeda Bendrovei jas suvaldyti.

Krizinių situacijų valdymo būdai

16. Ši Plano dalis nustato procesus, priemones ir procedūras, kurios taikomos, jeigu pasireiškia kuri nors iš Plano 4.1 - 4.9 punktuose numatytų veiklos rizikų. Šių procesų, priemonių ir procedūrų įgyvendinimas užtikrina Bendrovės veiklos tęstinumą pasireiškus nepageidaujamiems veiksniams.
17. Bendrovei netekus Licencijos, sutriktų mokėjimų pagal Sistemoje sudarytas VK sutartis susitarimus į investicijas administravimas. Tokiu atveju Bendrovė:
17.1. Ne vėliau nei ta pačią darbo dieną, kai sužino apie Licencijos netekimo galimybę, Bendrovės administracijos vadovas sušaukia valdybos posėdį. Valdybos posėdis turi įvykti ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo jo sušaukimo dienos. Jeigu valdybos posėdis neįvyksta, valdybos įgaliojimus ir pareigas šiuo klausimu perima Bendrovės administracijos vadovas.
17.2. Valdyba privalo ne mažiau nei iš 3 (trijų) Bendrovės darbuotojų arba valdybos narių sudaryti komisiją, kuriai pavedama nedelsiant, bet ne ilgiau nei per 2 darbo dienas sudaryti sąrašą visų asmenų, kurie turi įsipareigojimų Bendrovei ar tretiesiems asmenims pagal per Sistemą sudarytas VK sutartis, pagal kurias prievolės nėra įvykdytos (toliau – Sąrašas). Šiame Sąraše prie kiekvienos VK sutarties privalo būti nurodyti šie duomenys:
17.2.1. VKG vardas, pavardė, asmens kodas;
17.2.2. VK sutarties numeris, sutarties sudarymo data, skolos likutis;
17.2.3. VKG atsiskaitomosios sąskaitos, atidarytos finansų įstaigoje, numeris;
17.2.4. Visų Susitarimų dėl investicijų į vartojimo kreditą, kurių pagrindu buvo suteiktas konkretus VK, numeriai, sudarymo datos, skolų likučiai;
17.2.5. Visų Paskolos davėjų, kurie investavo į šią VK sutartį, vardai, pavardės, asmens kodai/gimimo datos, ir atsiskaitomosios sąskaitos, atidarytos finansų įstaigoje, numeris.
17.3. Komisija Sąrašą pateikia Bendrovės administracijos vadovas;
17.4. Bendrovės administracijos vadovas užtikrina, kad nedelsiant, bet ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo Licencijos netekimo dienos, remiantis Sąrašo duomenimis, būtų atlikti šie veiksmai:
17.4.1. Prie kiekvienos VK sutarties būtų sudarytas vienašalis priedas, kuriuo keičiama mokėjimo pagal VK sutartį tvarka, nustatant, kad tinkamas prievolių pagal Sutartį vykdymas yra grąžinamos kredito dalies ir palūkanų mokėjimas tiesiogiai į Paskolos davėjo sąskaitą, nurodant konkrečius rekvizitus mokėjimui: Paskolos davėjo vardą, pavardę, atsiskaitomosios sąskaitos, atidarytos finansų įstaigoje, numeris, mokėjimo grafikas (kiekvienam Paskolos davėjui atskiras). 
17.4.2. Plano 17.4.1 papunktyje aprašyti dokumentai pateikiami VKG Sistemoje bei išsiunčiami elektroniniu paštu;
17.5. Kiekvienas Paskolos davėjas informuojamas apie tai, kad:
17.5.1. Komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kurį Paskolos davėjas privalo mokėti Bendrovei pagal Susitarimo dėl investicijos į vartojimo kreditą nuostatas, Paskolos davėjas privalo mokėti į Bendrovei kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, kuri yra nurodoma pranešime;
17.5.2. VKG pagal sudarytas VK sutartis mokėjimus atliks tiesiogiai į Paskolos davėjui priklausančią sąskaitą, atidarytą finansų įstaigoje.
18. Priežiūros institucijai nusprendus išbraukti Bendrovę iš TSPO sąrašo, Bendrovė imasi šių veiksmų:
18.1. Ne vėliau nei ta pačią darbo dieną, kai sužino apie išbraukimo iš TSPO sąrašo galimybę, Bendrovės administracijos vadovas sušaukia valdybos posėdį. Valdybos posėdis turi įvykti ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo jo sušaukimo dienos. Jeigu valdybos posėdis neįvyksta, valdybos įgaliojimus ir pareigas šiuo klausimu perima Bendrovės administracijos vadovas.
18.2. Valdyba privalo ne mažiau nei iš 3 (trijų) Bendrovės darbuotojų arba valdybos narių sudaryti komisiją, kuriai pavedama nedelsiant, bet ne ilgiau nei per 3 (tris) darbo dienas, atlikti šiuos veiksmus: 
18.2.1. parengti tipinius informacinius raštus, skirtus VKG ir Paskolos davėjams, kuriuose pateikiama išsami informacija apie tai, kad Bendrovė nebeužsiims TSPO veikla, tačiau teiks paslaugas pagal Licenciją. Ši informacija tą pačią dieną, kai įsiteisėja Priežiūros institucijos sprendimas išbraukti Bendrovę iš TSPO sąrašo, pateikiama Bendrovės Sistemoje, taip pat išsiunčiama elektroniniu paštu Klientams;
18.2.2. surengti mokymus visiems Bendrovės darbuotojams, kuriuose pateikiama išsami informacija apie tai, kad Bendrovė nebeužsiims TSPO veikla, tačiau teiks paslaugas pagal Licenciją;
18.2.3. organizuoti Bendrovės valdybos susitikimus su teisę verstis TSPO veikla turinčiais juridiniais asmenimis, kurių metu būtų aptartas galimas Bendrovės kaip TSPO veiklos perėmimas;
18.3. Bendrovę išbraukus iš TSPO sąrašo, Bendrovės atsakomybė už veiksmus, atliktus atliekant TSPO teises ir pareigas, nepasibaigia.
18.4. Tą pačią darbo dieną, kai įsiteisėja Priežiūros institucijos sprendimas išbraukti Bendrovę iš TSPO sąrašo, Sistemoje panaikinama galimybė sudaryti VK sutartis, Susitarimus dėl investicijų į vartojimo kreditą ir atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais pasireikštų Bendrovės kaip TSPO veikla, išskyrus mokėjimų pagal jau sudarytas sutartis administravimą, kuris pasireiškia kaip Bendrovės veikla pagal Licenciją. Už šiame Plano punkte nurodytų veiksmų atlikimą atsakingas Bendrovės administracijos vadovas.
19. Jei Bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei ½ (viena antroji) jos įstatinio kapitalo, Bendrovė imasi šių veiksmų:
19.1. Vadovaujantis ABĮ 38 straipsnio 3 dalimi, Bendrovės valdyba (ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ  59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
19.2. Jeigu Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, Bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą.  Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti mažinamas ABĮ nustatyta tvarka, tačiau jis negali būti mažesnis nei Plano 20 straipsnyje nustatytas dydis.
19.3. [KONFIDENCIALU].
20. Bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei minimalus TSPO įstatinis kapitalas, kurį nustato VKĮ, arba minimalus įstatinis kapitalas, kurį nustato Licenciją turinčių bendrovių veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Nustatant minimalų Bendrovės įstatinio kapitalo dydį, taikomas didesnis iš šiame Plano punkte nurodytų dydžių.
21. Jeigu Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ketina priimti sprendimą sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą tiek, kad jis taptų mažesnis nei Plano 20 straipsnyje nustatytas dydis, visų pirma visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimą, kad Bendrovė nebevykdys TSPO veiklos ir (arba) veiklos pagal Licenciją. Tokį siūlymą į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę privalo teikti Bendrovės administracijos vadovas, sužinojęs apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą mažinti Bendrovės įstatinį kapitalą iki šiame Plano straipsnyje nurodyto dydžio. 
22. Jeigu Bendrovės mokumas laikinai sumažėja arba Bendrovė laikinai tampa nemoki, tačiau Bendrovei neiškeliama Bankroto byla, dėl tokių priežasčių, kaip, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškinio teisme Bendrovei pateikimas ir dėl to taikomos laikinosios apsaugos priemonės – Bendrovės sąskaitų areštas, Bendrovė mutatis mutandis imasi veiksmų, numatytų Plano 19.3 punkte, tai yra kreipiasi į Akcininką reikalaudama suteikti papildomą finansavimą. Tokiu atveju Akcininkas taip pat yra įtraukiamas į teisminio ginčo, kai Bendrovė yra atsakovė, dalyvius.
23. Jeigu Bendrovė tampa nemoki ir jai yra iškeliama bankroto byla, Bendrovė imasi šių veiksmų:
23.1. Ne vėliau nei tą pačią dieną, kai sužinoma, kad Bendrovei  yra iškelta bankroto byla, Bendrovės administracijos vadovas sušaukia valdybos susirinkimą, kuris turi įvykti ne vėliau nei kitą darbo dieną;
23.2. Valdyba privalo mutatis mutandis imtis visų veiksmų, numatytų Plano 17 bei 18 straipsniuose, kad būtų užtikrintas tinkamas Sistemoje Klientų sudarytų sutarčių administravimas bei mokėjimų pagal šias sutartis administravimas bei vykdymas.
24. Jeigu Bendrovės Sistema, visi ar dalis joje saugomų duomenų tampa nebepasiekiami, Bendrovės administracijos vadovas užtikrina, kad Bendrovė nedelsiant, bet ne vėliau nei per 1 (vieną) darbo dieną imasi šių veiksmų:
24.1. Tą pačią kalendorinę dieną, kai paaiškėja, kad Sistema, visi arba dalis Sistemoje saugomų duomenų tampa nebepasiekiama, duomenys atkuriami  pasinaudojant Bendrovės turimomis Sistemos kopijomis, įvardintomis Plano 7 straipsnyje. Bendrovės administracijos vadovas užtikrina, kad duomenys atkuriami būtų nedelsiant, ne vėliau nei per 24 valandas.
24.2. Rankiniu būdu patikrinami visi Bendrovės sąskaitų, atidarytų Lietuvos banke, komerciniuose bankuose ir kitose finansų įstaigose (toliau – Sąskaitos), išrašai už laikotarpį, kuris prasideda ne vėliau nei 2 (dvi) kalendorinės dienos iki dienos, kai paaiškėja, kad Sistema, visi arba dalis Sistemoje saugomų duomenų tampa nebepasiekiama. Patikrinus Sąskaitų išrašus, visi duomenys pakartotinai importuojami į Sistemą, kad būtų užtikrinamas visų mokėjimų tinkamas užskaitymas.
24.3. Bendrovė kreipiasi į UAB „Creditinfo Lietuva“, kuriai yra perduodami duomenys apie naudojantis Sistema sudarytas VK sutartis, kaip nurodyta Plano 7.3 punkte, prašydama pateikti visus per paskutines 7 (septynias) kalendorines dienas Bendrovės perduotus duomenis. Šie duomenys yra panaudojami sutikrinti, ar visi Sistemos duomenys, atkurti pagal Plano 24.1 straipsnį, atkurti teisingai.
24.4. Bendrovė ne vėliau nei per 5 (penkias) darbo dienas nuo dienos, kai paaiškėja, kad Sistema, visi arba dalis Sistemoje saugomų duomenų tampa nebepasiekiama, įvertina Klientų patirtus tiesioginius nuostolius dėl to, kad jie negalėjo tinkamai vykdyti per Sistemą sudarytų sutarčių dėl Sistemos nepasiekiamumo, ir šiuos nuostolius kompensuoja Klientams savo lėšomis.
25. Jeigu Bendrovė dėl savo kaltės netinkamai įvertina VKGkreditingumą ir dėl to bet kuris Bendrovės Klientas, įskaitant patį VKG, patiria tiesioginių nuostolių, Bendrovė įvertina Klientų patirtus tiesioginius nuostolius ir šiuos nuostolius kompensuoja savo lėšomis, esant Klientų pageidavimui.

Baigiamosios nuostatos

26. Šis Planas įsigalioja nuo jo patvirtinimo dienos ir galioja neterminuotai arba kol bus pakeistas Bendrovės vadovo įsakymu.
27. Už tinkamą šio Plano įgyvendinimą Bendrovės veikloje atsako Bendrovės administracijos vadovas. Su Planu pasirašytinai privalo būti supažindinami visi Bendrovės darbuotojai.
28. Šis Planas ne rečiau nei kartą per kalendorinius metus privalo būti peržiūrimas ir prireikus pakeičiamas ar papildomas.

 

Priedas Nr. 1 prie
Tarpusavio skolinimo platformos „NEO Finance“, AB veiklos tęstinumo plano
 

„NEO Finance“, AB nemokumo valdymo scenarijus Ekonominio nuosmukio atveju
 

„NEO Finance“, AB, įmonės kodas 303225546, buveinė Verkių 25C-1, Vilnius (toliau – Bendrovė) likvidumo rizika, iš kitų veikos tęstinumo plane nurodytų veiklos rizikų, išsiskiria tuo, kad Bendrovės nemokumo scenarijus gali būti įtakotas išorės veiksnių, kurių atsiradimui Bendrovės tinkamas vykdomos veiklos užtikrinimas gali ir neturėti reikšmingos įtakos. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė parengė nemokumo valdymo scenarijų Ekonominio nuosmukio atveju (toliau – Nemokumo valdymo scenarijus), kuriuo susimuliuota ekonominio nuosmukio įtaka Bendrovės veiklai. 

Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris gali turėti neigiamos įtakos Bendrovės mokumui, yra galimas Ekonominis nuosmukis. Tikėtina, kad ekonominio nuosmukio atveju Bendrovės veiklos apimtys sumažėtų. Didžiausią neigiamą įtaką turėtų tai, kad tarpusavio skolinimo veikloje ypatingai didelę reikšmę turi aktyvių investuotojų ekonominės galimybės sufinansuoti vartojimo kreditus. Šiame Nemokumo valdymo scenarijuje preziumuojama, kad investuotojų galimybės sufinansuoti vartojimo kreditus sumažėtų dvigubai. 

Įplaukų srauto užtikrinimas

Bendrovės pasirinktas veiklos modelis, kuris atitinka Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) keliamus reikalavimus tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, pasireiškia tuo, kad Bendrovės didžiausias pajamų šaltinis – tarpininkavimo mokestis iš vartojimo kredito gavėjo (toliau – VKG) gaunamas tik tada, kai VKG faktiškai sumoka mėnesinę vartojimo kredito įmoką. Kadangi vidutinis vartojimo kredito terminas yra 48 mėnesiai, o ilgiausias terminas yra 60 mėnesių, tai Bendrovė  kas mėnesį mažiausiai 60 mėnesių gaus tarpininkavimo mokesčio pajamas, kurias galima apskaičiuoti pakankamai tiksliai. Svarbu pažymėti, kad VKG sumokėjus mėnesinę įmoką, rizikos šių pajamų negauti nėra, nes šios lėšos yra kaip VKG įsipareigojimas pagal sutartį mokėti mėnesines įmokas iki kredito išmokėjimo pabaigos. 2019 m. kovo mėnesį Bendrovės ateityje gautina tarpininkavimo mokesčio suma viršijo 3,2 mln EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma kiekvieną mėnesį didėja.

Nemokumo rizikos išvengimo veiksmai

Bendrovė yra parengusi pakankamai platų spektrą veiksmų, kurie užtikrintų Bendrovės mokumą net ir esant ekonominio nuosmukio scenarijui:
• Bendrovės administracijos vadovas sušaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriuo akcininkams pateikiamas sprendimas didinti įmonės kapitalą siekiant, kad Bendrovė turėtų pakankamai lėšų veiklai. Bendrovės akcininkams padidinus kapitalą, nemokumo rizikos būtų išvengta.
• Bendrovei pritrūkus lėšų veiklai, būtų kreipiamasi į pagrindinį akcininką, su kuriuo sudaryta paskolos sutartis ir pateikta Priežiūros tarnybai. Akcininkui suteikus papildomą paskolą, nemokumo rizika dingsta. 
• Tuo atveju, jeigu Bendrovės akcininkai nesutinka ar negali padidinti kapitalo ir pagrindinis akcininkas, su kuriuo pasirašyta paskolos sutartis, neturi reikiamų finansinių galimybių suteikti įmonei paskolos esamų vėluojamų finansinių įsipareigojimų padengimui, Bendrovės administracijos vadovas, įgyvendina veiklos sąnaudų mažinimo planą (toliau - VSMP).

Veiklos sąnaudų mažinimo planas ekonominio nuosmukio atveju

VSMP tikslas – veikti tokia apimtimi, kad Bendrovės veikla nebūtų nuostolinga, t.y. kiekvieno mėnesio pinigų srautų ataskaita būtų subalansuota.

Atnaujintame VSMP simuliuota ekonominio nuosmukio įtaka Bendrovės veiklai. Daromos pagrindinės prielaidos dėl šių neigiamų išorinių veiksnių: nemokių vartojimo kredito gavėjų skaičiaus augimo, naujų verslo apimčių mažėjimo, teisminių sąnaudų augimo. 

Vertinant Bendrovės atsparumą nuosmukiui, atsižvelgiama į nuosmukio pradžioje jau sukauptas gautinas sumas už Bendrovės paslaugas. Šių gautinų sumų apimtys siekia 3,2 mln. EUR. 

Pagrindinės testavimo scenarijaus prielaidos: 

1) Ekonomikos lėtėjimas prasideda 2019m. balandį. Balandžio pradžioje gautinas Bendrovės ateities tarpininkavimo mokestis siekia 3.2 mln. EUR.
2) Sumažėjus investuotojų investicijoms, nors ir auga norinčių pasiskolinti siūloma palūkanų norma išduodamų vartojimo kreditų apimtys mažėja 40%.
3) Dvigubai išauga nemokių vartojimo kredito gavėjų skaičius. Išaugus nemokių vartojimo kredito gavėjų skaičiui teisminiai procesai nėra stabdomi, Bendrovė ir toliau už investuotojus dengia su išieškojimu susijusias išlaidas, kurias vėliau tikisi išsiieškoti iš vartojimo kredito gavėjų.
4) Laidavimo įsipareigojimai pagal „Užtikrinimo fondo“ paslaugos sutartis sudarytoms investicijoms pilnai vykdomi, tam naudojamos sukauptos lėšos. Daroma prielaida, kad lėšų pagal naujai sudaromas laidavimo sutartis nėra gaunama. 
5) Dėl sumažėjusių apimčių mažėja savikaina , kurios pagrindinę dalį sudaro marketingo išlaidos. 
6) Veiklos sąnaudos . Optimizuojant kaštus palaipsniui mažinamas darbuotojų skaičius ir su darbuotojais susijusios išlaidos, mažinamos išlaidos IT tobulinimui. 
7) Bendrovė, kaip vartojimo kredito davėjas, į vartojimo kreditus reinvestuoja tik gautą kredito dalį, o palūkanas naudoja išlaidoms dengti.

Ekonominio nuosmukio įtaka Bendrovės veiklai

 

2019 Q1

2019 Q2

2019 Q3

2019 Q4

2020 Q1

2020 Q2

2020 Q3

2020 Q4

2021 Q1

Išdavimai, EUR

4,565,922

4,037,157

3,384,624

2,700,000

2,700,000

2,700,000

2,700,000

3,384,624

4,037,157

Pajamos

233,392

245,591

246,836

236,297

256,028

269,414

291,838

335,507

431,886

Savikaina*

(174,886)

(144,072)

(147,465)

(152,640)

(137,553)

(121,723)

(121,723)

(113,984)

(125,024)

Veiklos sąnaudos**

(198,000)

(159,145)

(128,363)

(105,900)

(105,900)

(105,900)

(105,900)

(128,363)

(159,145)

EBITDA

(139,494)

(57,626)

(28,992)

(22,244)

12,575

41,790

64,215

93,160

147,717

Investicinė veikla

23,624

20,487

19,028

17,497

17,497

17,497

17,497

19,028

20,487

 

Užtikrinimo fondo likutis

293,650

282,720

225,400

168,079

110,758

53,438

(3,883)

(61,204)

(118,525)

Pinigų srautas

(115,870)

(37,139)

(9,964)

(4,746)

30,073

59,288

77,829

54,868

110,884

 

Gautinas tarpininkavimo mokestis

3,211,083

3,650,036

3,973,133

4,201,315

4,391,942

4,570,149

4,736,525

4,925,588

5,159,590

Dėl sukaupto 3.2 mln. EUR tarpininkavimo mokesčio, kuris yra atidėtas ateities laikotarpiams, net ir išdavimų apimtims sumažėjus 40% bei dvigubai išaugus nemokių vartojimo kreditų skaičiui NEO Finance, imdamasi aktyvių veiksmų išlaikytų teigiamą pinigų srautą ekonominio nuosmukio laikotarpiu ir galėtų savarankiškai išgyventi mažiausiai dvejus metus.Pagal šį skaičiavimo modelį Bendrovė per dvejus ekonominio nuosmukio metus, jei jie prasidėtų 2019.04.01, papildomai sukauptų 281 tūkst. EUR lėšų sąskaitoje, neatsižvelgiant į lėšų likutį, buvusį 2019.03.31 dienai.

1Savikaina susideda iš rinkodaros, duomenų bazių tikrinimo, identifikavimo, sms siuntimo ir išieškojimo išlaidų.
2Veiklos sąnaudos susideda iš darbo užmokesčio, IT tobulinimo, nuomos ir komunalinių paslaugų, buhalterinių, audito, mobiliojo ryšio ir interneto sąnaudų, kitų sąnaudų.

 

Priedas Nr. 2 prie
Tarpusavio skolinimo platformos „NEO Finance“, AB veiklos tęstinumo plano

 

Klientų lėšų judėjimas

Investavimas

Lėšų judėjimas investavimo metu schematiškai pavaizduotas priede Nr. 3.

„Neo Finance“, AB administruojamoje Paskolų klubo (toliau – NEO) platformoje užsiregistravęs investuotojas, norėdamas pradėti investuoti, turi papildyti savo asmeninę IBAN sąskaitą, atidarytą investuotojo vardu NEO el. pinigų įstaigoje. Tai jis gali padaryti dviem būdais:

1.    naudodamasis mokėjimo inicijavimo paslauga, kuri yra teikiama „NEO Finance“, AB, turinčios Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją Nr. 7, kuri 2018-10-30 Lietuvos banko sprendimu buvo papildyta teise teikti mokėjimo inicijavimo paslaugas.

2.    atlikdamas pavedimą iš bet kurioje mokėjimo įstaigoje, veikiančioje SEPA erdvėje,  turimos sąskaitos į NEO investuotojo vardu atidarytą el. pinigų sąskaitą.

Tą akimirką, kai pinigai yra pervedami į investuotojo NEO IBAN sąskaitą, yra išleidžiami elektroniniai pinigai, o juos apmokantys nominalūs pinigai yra saugomi Lietuvos banke ir banke „Swedbank“, AB. „Swedbank“, AB banke saugoma klientų lėšų suma neviršija 100.000 EUR. „NEO Finance“, AB, būdama licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, saugo iš elektroninių pinigų turėtojų (investuotojų) už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas atskirdama jas nuo savo įstaigos lėšų ir saugo klientų lėšas atskiroje Lietuvos banke atidarytoje sąskaitoje bei „Swedbank“, AB banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (toliau – Specialios paskirties sąskaitos). Elektroninių pinigų turėtojų (investuotojų) lėšos, perduotos NEO yra investuotojų nuosavybė ir į jas negalėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal NEO skolas ir kreditorių reikalavimus, jeigu jų atsirastų. Kitaip tariant, investuotojų elektroniniai pinigai nepatenka į ne Specialios paskirties NEO sąskaitas, kuriose laikomos NEO asmeninės lėšos, todėl nei NEO nei jos kreditoriai negali ir negalėtų turėti pretenzijos į šiuos pinigus.

Investuotojas, turėdamas el. pinigų, gali pradėti juos investuoti arba pasirinkęs automatinį investavimo būdą, kuomet pagal jo pasirinktus kriterijus, investavimas vyktų automatiniu būdu arba pats rinkdamasis, į kuriuos vartojimo kreditus nori investuoti.

Kiekvienas investavimas prasideda nuo el. pinigų rezervacijos. El. pinigai vis dar yra investuotojo sąskaitoje, tačiau pažymėti, kad jie yra rezervuoti atitinkamam vartojimo kreditui, ir laukiama kol pasirinktas kreditas bus pilnai sufinansuotas. Kuomet pasirinktas kreditas yra sufinansuotas, tuomet priklausomai nuo situacijos, vyksta atitinkama procedūra:

1.    jeigu yra sufinansuotas naujas kreditas ir vartojimo kredito gavėjas jau turi atsidaręs NEO el. pinigų sąskaitą, tuomet investuotojo el. pinigų sąskaitoje yra panaikinama rezervuota suma ir sukuriama debetinė investavimo transakcija (atsiranda įrašas, kuriame tai jau atsispindi) bei atitinkamai sumažinamas jo sąskaitos likutis, tą pačia akimirką vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitoje sukuriama kreditinė transakcija bei atitinkamai padidinamas jo sąskaitos likutis.

2.    jeigu yra sufinansuotas refinansavimo kreditas ir vartojimo kredito gavėjas turi atsidaręs NEO el. pinigų sąskaitą, tuomet investuotojo el. pinigų sąskaitoje yra panaikinama rezervuota suma ir sukuriama debetinė investavimo transakcija bei atitinkamai sumažinamas jo sąskaitos likutis. Šiuo atveju el. pinigai nurašomi nuo investuotojo el. pinigų sąskaitos, tačiau nėra iš karto išmokami vartojimo kredito gavėjui, o yra laikomi tranzite tol, kol vartojimo kredito gavėjas patikslina refinansuojamas sumas (bet ne ilgiau kaip 72 val.). Kuomet refinansuojamos sumos yra patikslinamos, vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitoje sukuriama kreditinė transakcija bei atitinkamai padidinamas jo sąskaitos likutis.

3.    jeigu yra sufinansuotas naujas kreditas ar refinansavimo kreditas ir vartojimo kredito gavėjas neturi atsidaręs PK el. pinigų sąskaitos, tuomet investuotojo el. pinigų sąskaitoje yra panaikinama rezervuota suma ir sukuriama debetinė investavimo transakcija bei atitinkamai sumažinamas jo sąskaitos likutis. Šiuo atveju el. pinigai nurašomi nuo investuotojo el. pinigų sąskaitos, tačiau yra laikomi tranzite tol, kol vartojimo kredito gavėjas NEO atsidaro el. pinigų sąskaitą. Kuomet el. pinigų sąskaita yra atidaryta, vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitoje sukuriama kreditinė transakcija bei atitinkamai padidinamas jo sąskaitos likutis.

Pažymima, kad netgi tuo atveju, kai el. pinigai yra tranzite, šių pinigų statusas yra „pinigai kelyje“ – pinigai juda iš taško A į tašką B, bet jie jokiu būdu teisiškai nepriklauso NEO, ir NEO neturi į šias lėšas jokios pretenzijos, o tranzite esančios lėšos priklauso investuotojui, tik šių elektroninių pinigų statusas yra kitoks, tai yra apmokėti elektroniniai pinigai, tačiau rezervuoti kol pasieks adresatą ir adresatas juos priims.

Jei investuotojų yra daugiau nei vienas, tai vartojimo kredito gavėjui į jo NEO IBAN sąskaitą įskaitoma jau galutinė agreguota (elektroninių pinigų sumos, kurios surinktos iš daugelio investuotojų) elektroninių pinigų suma.

Po to, kai vartojimo kredito gavėjo sąskaitoje atsiranda sufinansuota kredito suma, refinansavimo atveju yra suformuojamas pavedimas kreditoriams, o paprasto kredito atveju, vartojimo kredito gavėjas gali suformuoti lėšų pavedimą į pageidaujamą kredito ar mokėjimo įstaigą. Šio pavedimo metu, atitinkama pinigų suma yra rezervuojama vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitoje, kol sulaukiamas patvirtinimas iš finansų įstaigos įstaigos, kad pinigai įskaityti į vartojimo kredito gavėjo finansų įstaigos sąskaitą. Kai gaunamas patvirtinimas, tuomet vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitoje panaikinama rezervuota suma, sukuriama debetinė transakcija pavedimo sumai ir atitinkamai sumažinamas sąskaitos likutis.

Vartojimo kredito grąžinimas

Lėšų judėjimas schematiškai pavaizduotas priede Nr. 4.

Vartojimo kredito grąžinimo atveju priklausomai nuo situacijos, vyksta atitinkama vartojimo kredito įmokos dengimo procedūra:

1.    Kai mokėtina suma yra mažesnė arba lygi nuliui, tuomet vartojimo kredito įmokos dengimas nevyksta – t.y. jeigu dar nėra suėjęs įmokos mokėjimo terminas, tuomet, net jeigu vartojimo kredito gavėjo sąskaitoje yra lėšų, jos nenurašomos. 

2.    Kai mokėtina suma didesnė už nulį (t.y. kai suėjo terminas sumokėti įmoką), tuomet vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitoje yra sukuriama debetinė transakcija (atsiranda tai atspindintis įrašas sąskaitos apžvalgoje), atitinkamai sumažinamas jo sąskaitos likutis ir dengiama kredito įmoka vartojimo kredito gavėjo mokėjimo grafike. Tą pačia akimirką NEO sukurta programinė sistema padalina sumokėtą įmoką investuotojams  ir atitinkamą jos dalį perveda konkrečiam investuotojui – t.y. investuotojo el. pinigų sąskaitoje sukuriama kreditinė transakcija  (atsiranda tai atspindintis įrašas sąskaitos apžvalgoje) bei atitinkamai padidinamas jo sąskaitos likutis.

3.    Kai yra įsigaliojęs sutarties nutraukimas ir sumokama didesnė suma nei tai dienai susidaręs įsiskolinimas, tuomet vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitoje yra sukuriama debetinė transakcija (atsiranda įrašas sąskaitos apžvalgoje, kuriame tai jau atsispindi), atitinkamai sumažinamas jo sąskaitos likutis ir dengiamas kreditas. Šiuo atveju el. pinigai nurašomi nuo vartojimo kredito gavėjo el. pinigų sąskaitos, tačiau 72 val. yra laikomi tranzite, per kurias vartojimo kredito gavėjas gali paprašyti perskaičiuoti palūkanas. 

a.    Jeigu vartojimo kredito gavėjas nepaprašo perskaičiuoti palūkanų, tuomet NEO sukurtoje sistemoje pradeda veikti komanda, kuri dalina sumokėtą įmoką investuotojams ir atitinkamą jos dalį perveda konkrečiam investuotojui – t.y. investuotojo el. pinigų sąskaitoje sukuriama kreditinė transakcija (atsiranda tai atspindintis įrašas sąskaitos apžvalgoje) bei atitinkamai padidinamas jo sąskaitos likutis.

b.    Jeigu vartojimo kredito gavėjas paprašo perskaičiuoti palūkanas, tuomet panaikinamas tų dar nesuėjusių mėnesio įmokų palūkanų apmokėjimas, kurios buvo apmokėtos šia vartojimo kredito įmoka. Vartojimo kredito gavėjo sąskaitoje sukuriamas kreditinis įrašas tai sumai, kuriai buvo nuimti apmokėjimai ir sukuriamas debetinis įrašas su perskaičiuotų palūkanų sumomis padengiamos perskaičiuotos sumos. Tą pačia akimirką NEO sukurta programinė sistema padalina perskaičiuotas sumokėtas įmokas investuotojams  ir atitinkamą jų dalį perveda konkrečiam investuotojui – t.y. investuotojo el. pinigų sąskaitoje sukuriama kreditinė transakcija  (atsiranda tai atspindintis įrašas sąskaitos apžvalgoje) bei atitinkamai padidinamas jo sąskaitos likutis.

Pažymima, kad vartojimo kredito grąžinimo atveju (taip pat kaip buvo aprašyta investavimo atveju) el. pinigai jokiu momentu nepatenka į ne Specialios paskirties NEO sąskaitas, kuriose laikomos NEO asmeninės lėšos. Netgi tuo metu, kai el. pinigai yra tranzite, šių pinigų statusas yra „pinigai kelyje“ – pinigai juda iš taško A į tašką B, bet jie jokiu būdu teisiškai nepriklauso NEO ir NEO neturi į šias lėšas jokios pretenzijos. Į tranzite esančias lėšas pretenziją gali turėti tik investuotojas. Tai yra apmokėti elektroniniai pinigai, tačiau rezervuoti kol pasieks adresatą ir adresatas juos priims.

Apibendrinimas

NEO užtikrina investuotojų lėšų judėjimą tokiu būdu, kad nei vienu atveju negali susidaryti situacija, kad investuotojų ar kitų vartotojų lėšos keliautų per ne Specialios paskirties NEO sąskaitas, todėl investuotojai gali jaustis saugiai dėl savo lėšų. Jei NEO susidurtų su mokumo problemomis, jokie kreditoriai ar kitos trečiosios šalys negalėtų kėsintis į investuotojų ir kitų vartotojų saugomas lėšas, tiek kalbant apie sąskaitos likutį, tiek kalbant apie sugrįžtančias įmokas, periodiškai gaunamas iš vartojimo kredito gavėjų.

NEO savo klientų (investuotojų ir vartojimo kredito gavėjų, kitų verslo subjektų) lėšas saugo atskiroje Lietuvos banko sąskaitoje ir Swedbank depozitinėje sąskaitoje kaip to reikalauja Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tai užtikrina investuotojams (ir kitiems klientams), kad jų lėšos niekada nebus liečiamos trečiųjų šalių ar pačios NEO.

NEO užtikrina investuotojų lėšų neliečiamumą per IT sistemos realizaciją, kuri suprogramuota taip, kad joks darbuotojas negali jokiu būdu atlikti pervedimo tiesiog iš kliento IBAN sąskaitos. Taipogi, NEO darbuotojai negali pasijungti ir prie Swedbank ar Lietuvos banke atidarytų NEO klientų lėšų saugojimui skirtų sąskaitų. Mokėjimus inicijuoja tik pats vartotojas, atlikdamas aktyvius veiksmus, pvz.: atlikdamas mokėjimo nurodymą, arba veiksmai atliekami išankstiniais vartotojų nurodymais (pvz.: automatiniai investavimo skelbimai).

NEO veiklos laikinam sutrikdymuii įtaką padarytų tik vieno banko – „Swedbank“, AB bankrotas.

Svarbu tai, kad NEO vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje saugoma labai maža dalis investuotojų lėšų, ir ta dalis niekada nesiekia 100.000 EUR. Tam įmonė yra įgyvendinusi kontrolę, kuri vykdoma automatizuotai pačios IT sistemos, papildomai dar šios sąskaitos likučius peržiūri ir vadovaujantys darbuotojai (finansų vadovas, įmonės vadovas).

Antra, „Swedbank“, AB bankui bankrutavus, kreditoriai negalėtų kėsintis į šias klientų lėšas, jos pagal įstatymus privalo būti nedelsiant grąžinamos NEO vartotojams. NEO vadovybė nedelsiant pareikalautų „Swedbank“, AB šias lėšas pervesti į kitą kredito įstaigą arba į Lietuvos banke jau esamą vartotojų sąskaitą,. Bankas tą privalo padaryti, pagal sudarytą sutartį su NEO, kadangi būtent tokia lėšų saugojimo tvarka numatyta sutartyje su „Swedbank“, AB. „Swedbank“, AB šiuo atveju atlieka tik lėšų saugojimo vaidmenį, ir šių lėšų savo veikloje naudoti negali. Jei „Swedbank“, AB lėšų pervedimas užtruktų daugiau kaip dvi darbo dienas, NEO pilnai padengtų „Swedbank“, AB sąskaitoje saugomą klientų lėšų sumą iš savo įmonės lėšų, ir tada, sulaukusi pervedimo iš „Swedbank“, AB šias lėšas susigrąžintų. Todėl, galima teigi, kad banko „Swedbank“, AB bankrotas, neigiamų pasekmių įmonei nesukeltų arba jos būtų itin mažos reikšmės.

Priedas Nr. 3 prie
Tarpusavio skolinimo platformos „NEO Finance“, AB veiklos tęstinumo plano

 

Priedas Nr. 4 prie
Tarpusavio skolinimo platformos „NEO Finance“, AB veiklos tęstinumo plano

 

 



Gyva pagalba
Skambinkite
870080075
Reikia pagalbos?