Investavimas juridiniams asmenims

„NEO Finance“ platformoje investuoti gali ir verslo subjektai

Nuo 2020 m. gruodžio įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo pakeitimas leidžia Lietuvos tarpusavio skolinimo platformose investuoti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. „NEO Finance“ platformoje į paskolas gali investuoti ir verslo subjektai.

Investavimo juridiniams asmenims sąlygos platformoje

• Investuojant investuotojas ir paskolos gavėjas nesusaistomas tiesioginiais sutartiniais santykiais. Investuotojas sudaro investavimo sutartį su „NEO Finance“, o „NEO Finance“ savo ruožtu kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius sudaro sutartį su paskolos gavėju.
• „NEO Finance“ užtikrina visišką tarpusavio skolinime dalyvaujančių asmenų konfidencialumą, t.y. investuotojai ir paskolos gavėjai nemato vienas kito duomenų.
• Platforma rūpinasi gaunamų įmokų paskirstymu investuotojams, taip pat paskolų gavėjų vėlavimo atveju imasi visų tinkamų priemonių susigrąžinti vartojimo kreditų sumas su palūkanomis ir kitomis sumomis bei vykdyti skolų išieškojimo procedūras.
• Platforma reguliariai pateikia visą reikiamą informaciją juridinio asmens buhalterijai paprastai ir greitai apskaityti investicijas į paskolas.

Juridinių asmenų registracija

Juridiniai asmenys užsiregistruoti „NEO Finance“ platformoje gali, tinklapyje paspausdami „Registruotis“ ir pasirinkdami „Verslo subjektai“ registraciją.

„NEO Finance“, įgyvendindama LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nuostatas, privalo nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Atsižvelgiant į tai, juridiniai asmenys, registruodamiesi pirmiausia turės užpildyti 5 žingsnių anketą:

1. Informacija apie juridinį asmenį;
2. Informacija apie vadovą ir kitus atsakingus asmenis;
3. Informacija apie planuojamą vykdyti veiklą;
4. Papildomi klausimai;
5. Dokumentų įkėlimas.

Juridinio asmens vartotojo aplinka

Sėkmingai užregistravus juridinį asmenį, jam bus atidaryta el. pinigų paskyra, analogiška kaip ir fiziniam asmeniui. Verslo subjektams, kaip ir fiziniams asmenims, taikoma 1 000 EUR riba vienam paskolos gavėjui. Minima riba nustatyta Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme ir reiškia, kad investuotojo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma negali viršyti 1 000 eurų.

Verslo subjektai gali atsisiųsti mėnesines ataskaitas, kuriose bus pateiktas jų portfelio dydis laikotarpio pradžiai, susijusios operacijos per laikotarpį (pajamos kaupimo principu ir faktinės įplaukos), ir portfelio dydis laikotarpio pabaigai. Tai įgalins įmonės buhalteriją vesti suminę apskaitą, nevedant kiekvienos transakcijos atskirai.

Pagrindiniai investavimo skirtumai, priklausomai nuo asmens teisinio statuso

Juridinio asmens apskaita

Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ (toliau tekste – Platforma) pagalba vyksta Vartojimo paskolų išdavimas fiziniams asmenims, kuriame dalyvauja 3 šalys:

1. Paskolos davėjai (Investuotojai)
2. Operatorius (Platformos savininkas)
3. Paskolos gavėjai

Paskolų klubas yra sutelktinio investavimo platforma, kurioje Vartojimo paskolos yra finansuojamos iš kelių Investuotojų lėšų.

Nors paskolų davėjai laikomi investuotojais ir paskolų suteikimo procese dalyvauja Operatorius kaip tarpininkas, šis faktas nekeičia ūkinės operacijos turinio ir ekonominės prasmės. Todėl paskolų finansavimui panaudotos Investuotojo lėšos yra laikomos paskolų suteikimu.  Investuotojo apskaitoje pagal ekonominę prasmę turi būti registruojamos gautinos finansinės skolos (suteiktos paskolos) ir gaunama ekonominė nauda (palūkanų pajamos).

Suteiktų paskolų apskaitai taikomos finansinio turto pripažinimo, vertinimo ir nurašymo nuostatos, nustatytos 18-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – 18 VAS). Suteikta paskola apskaitoje turėtų būti registruojama kaip finansinis turtas pagal standarto 24 punktą tada, kai įmonė pagal vykdomą sutartį perveda lėšas iš įmonės sąskaitos banke ir įgyja teisę gauti palūkanų pajamas už paskolos laikotarpį, kuriam pasibaigus lėšos bus grąžintos įmonei.

Sudarant finansines ataskaitas suteiktų paslaugų vertė parodoma atsižvelgiant į paskolos laikotarpį balanso po vienų metų gautinų sumų ir per vienus metus gautinų sumų straipsniuose.

Suteiktų paskolų palūkanų pajamos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos vadovaujantis 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ bendra pajamų pripažinimo ir vertinimo tvarka.

Sudarant finansines ataskaitas suteiktų paskolų palūkanų pajamos parodomos atsižvelgiant į paskolos laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitos kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamų straipsnyje arba kitų palūkanų ir panašių pajamų straipsnyje.

Skirtingai nuo įprastų paskolų sutarčių, kurias paskolos davėjas tiesiogiai sudaro su paskolos gavėju, Platformoje sudarytų sandorių atveju lėšų paskirstymą paskolų portfeliui, paskolų priežiūrą, palūkanų skaičiavimą ir t.t. vykdo Operatorius ir parengia investicijų ataskaitą, kurioje nurodoma visa informacija apie paskolų portfelio likučius, judėjimą bei priskaičiuotas pajamas.

Investicijų ataskaitoje pateikiama Investuotojui tenkančių paskolų dalių (investicijų) suvestinė, kurioje yra tokia informacija:

1. Investicijų portfelio dydis laikotarpio pradžiai. Tai laikotarpio pradžioje negrąžinta kredito dalis su sukauptomis ir neapmokėtomis palūkanomis, delspinigiais ir kitais mokesčiais;
2. Naujos investicijos. Tai per ataskaitoje nurodytą laikotarpį įgytos naujos investicijos (išmokėtos naujos paskolos paskolų gavėjams);
3. Palūkanos. Tai Investuotojui tenkanti palūkanų suma priskaityta pagal paskolų gavėjui sudarytą paskolos grąžinimo grafiką;
4. Palūkanų kaupimas. Tai sukauptų palūkanų pokytis per ataskaitoje nurodytą laikotarpį. Bendrą priskaičiuotų palūkanų sumą per ataskaitoje nurodytą laikotarpį sudaro ataskaitoje nurodytų palūkanų ir palūkanų kaupimų bendra suma. Tokiu būdu yra įvykdomas reikalavimas pajamas pripažinti taikant kaupimo principą;
5. Vėlavimo palūkanos. Tai yra per ataskaitoje nurodytą laikotarpį priskaičiuotos vėlavimo palūkanos;
6. Kiti mokesčiai. Tai yra per ataskaitoje nurodytą laikotarpį priskaičiuoti įvairūs kiti mokesčiai;
7. Investuotojui tenkanti iš paskolų gavėjų gautų įplaukų dalis pagal rūšį: grąžinta kredito dalis, grąžinta palūkanų dalis, grąžinta vėlavimo palūkanų dalis ir grąžinta mokesčių dalis.
8. Investicijų portfelio dydis laikotarpio pabaigai;
9. Vėluojama mokėti dienų laikotarpio pabaigai. Tai papildoma informacija investuotojui, kuri reikalinga pagal Investuotojo apskaitos politiką apskaičiuoti ir apskaitoje užfiksuoti abejotinų skolų atidėjimus;
10. Trumpalaikė. Tai investicijų portfelio dydžio laikotarpio pabaigai dalis, kurią skolos gavėjai turi apmokėti per 12 mėnesių nuo ataskaitoje nurodyto laikotarpio pabaigos;
11. Ilgalaikė. Tai investicijų portfelio dydžio laikotarpio pabaigai dalis, kurią skolos gavėjai turi apmokėti vėliau, negu per 12 mėnesių nuo ataskaitoje nurodyto laikotarpio pabaigos.

Rekomenduojami įrašai apskaitoje remiantis investicijų ataskaitos duomenimis:

1. Naujos investicijos (debetas PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS >> Kitos gautinos sumos / kreditas PINIGAI)
2. Palūkanos, Palūkanų kaupimas, Vėlavimo palūkanos ir Kiti mokesčiai (debetas PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS >> Kitos gautinos sumos / kreditas PAJAMOS)
3. Grąžinta kredito dalis, Grąžinta palūkanų dalis, Grąžinta vėlavimo palūkanų dalis, Grąžinta mokesčių dalis (debetas PINIGAI / kreditas PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS >> Kitos gautinos sumos)
4. Investicijų ilgalaikės dalies išskyrimas (debetas FINANSINIS TURTAS >> Po vienerių metų gautinos sumos / kreditas PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS >> Kitos gautinos sumos)

Pavyzdys

Plačiau apie juridinių asmenų investavimo subtilybes kalbėjo valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Evaldas Remeikis. Žiūrėti įrašą galite ČIA.